Kabantieji Babilono sodai yra vienintelis iš septynių pasaulio stebuklų, kurio tiksli vieta nėra aiški. Nėra jokių rašytinių šaltinių tad dėl jų egzistavimo keliamos trys versijos: pirmoji teigia, kad tai yra mitinis objektas, aprašytas tik graikų ir romėnų šaltiniuose, antroji nurodo, kad sodai iš tiesų egzistavo ir buvo greičiausiai žemės drebėjimo visiškai sunaikinti I a.

Trečioji teorija sako, kad legenda supainiojo lokacijas ir iš tikrųjų kalbėjo apie gerai dokumentuotus Asirijos karaliaus Sinaheribo (745–681 m. pr. Kr.) sodus Ninevijoje, kur karalius sodus įrengė savo jaunajai žmonai, princesei, kuri dulkėtame ir sausringame krašte labai ilgėjosi savo gimtinės žaliųjų kalvų ir miškų. Šie asiriški sodai susidėjo iš keturių aukštų, kurie panašėjo į piramidę, turėjo dirbtinius vandens telkinius su pavėsinėmis ir paviljonais, juose augo daugybė medžių, gėlių ir kitų augalų rūšių.

Tvenkiniuose plaukiojo retos žuvys, o sode, narvuose, buvo laikomi reti paukščiai ir žvėrys. Ninevija arba Ninevė – senovinis miestas, buvęs Aukštutinėje Mesopotamijoje, Tigro upės kairiajame krante, ties dabartiniu Mosulo miestu Irake. Savo laiku (~VII a. pr. m. e.) tai buvo didžiausias pasaulio miestas, Asirijos imperijos sostinė.