Eifelio bokštas (pranc. Tour Eiffel) – vienas iš Paryžiaus simbolių, pastatytas 1887–1889 m., kaip laikinas statinys, Paryžiuje, šalia Senos upės kranto. Bokštas buvo statomas 1889 m. rengtai Pasaulinei parodai ir iki 1931 m. buvo aukščiausias pasaulio statinys (301 metras). Statinys priklauso Paryžiaus miestui.

Bokštas pastatytas per 2 metus, 2 mėnesius ir 5 dienas. Jo konstrukcijai prireikė 2,5 mln. kniedžių, 18 038 geležies gabalų, 60 tonų dažų. 7300 tonų sveriantis bokštas slegia žemę kaip žmogus, sėdintis ant kėdės (4 kg/cm2). Gustavas Eifelis ant bokšto šonų išraižė 72 įžymių prancūzų mokslininkų ir inžinierių pavardes.

Šie užrašai dvidešimto amžiaus pradžioje buvo uždažyti, bet 1986–1987 metais Société Nouvelle d’exploitation de la Tour Eiffel (kompanija, su kuria buvo sudaryta sutartis valdyti su bokštu susijusius verslo reikalus) juos atkūrė. Tai labiausiai lankomas mokamas objektas pasaulyje. Kasmet Eifelio bokštą aplanko beveik 7 mln. turistų. 75 proc. jų yra užsieniečiai.